Viskozės savybės ir priežiūra

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi
 

   Taigi, kas yra viskozė? 

   Viskozė - natūralus pluoštas, cheminiu būdu gaunamas iš celiuliozės. Beje, vis dar vyrauja nuomonė, kad viskozė yra sintetinis pluoštas.

Tačiau iš tikrųjų jį turėtume apibūdinti kaip dirbtinį pluoštą, pagamintą iš natūralios medžiagos – medžio plaušo, artimo naudojamam gaminant celiuliozę.

Iš ko pagaminta viskozė? Tai unikalus audinys, dirbtinai pagamintas iš natūralių žaliavų. Jos sudėtis - natūrali mediena. Tačiau, norint gauti pluoštą, pagrindas apdorojamas cheminiu būdu. Šis metodas iš tikrųjų nėra naujas. Jis buvo išrastas Anglijoje XIX a. pabaigoje. Viskozės pluošto gamyba 1905 m. pradėta Anglijoje, o po metų - ir Rusijoje. Norint pagaminti audinį, mediena susmulkinama ir verdama specialiame šarminiame tirpale. Gaunama lipni masė, nuo kurios ir kilo audinio pavadinimas: viscosus lotyniškai reiškia „lipnus“. Ji praleidžiama per filtrus ir susidaro pluoštai.

Viskozinio audinio negalima vadinti sintetiniu - jame nėra naftos ir dujų produktų. Be to, ji turi visus natūralių medžiagų privalumus. Tačiau gamybos būdas leidžia pakeisti jos tekstūrą ir padaryti ją panašią į medvilnę, šilką, vilną ar liną. Bambukai, eukaliptai ir spygliuočiai, iš kurių gaunama žaliava, suteikia audiniui ypatingų savybių.

 Kad gaminiai geriau išlaikytų savo formą, dažnai viskozės pluoštas maišomas su medvilne ir poliesteriu.

Savo savybėmis viskozė yra panaši į medvilnę, bet geriau sugeria drėgmę ir dėl to yra labiau higieniškas pluoštas. Lyginant viskozė su medvilne galima tvirtinti, kad viskozė yra minkštesnis ir švelnesnis audinys, ypač gerai praleidžia orą. Viskozės audinys yra labai higroskopiškas ir pagal šį požymį net lenkia medvilnę: esant 95 proc. drėgmei, viskozė jos sugeria net 27-33 proc., o normaliomis sąlygomis (esant 65 proc. drėgmei ir 20-240 C temperatūrai) net 2 kartus daugiau nei linai ar medvilnė. Todėl iš viskozės labai dažnai gaminamas apatinis trikotažas, šalikai. Viskozinis audinys gali būti ir plonas ir storas.



  Viskozės audinys minkštas, glotnus, puikiai krintantis ir malonus odai. Jis gali būti ir matinis, ir blizgus. Viskoziniai audiniai – puikus pasirinkimas praktiškiems žmonėms, nes tai audinys, nereikalaujantys labai kruopščios priežiūros. Be to, jis pigesnis nei šilkas ar vilna. Viskozės audinys nekaitina kai karšta, yra švelnus, minkštas, lengvas, „nekanda“ir nesielektrina.
 
 

IŠVADA. Viskozė – elastinė medžiaga, glamžosi labiau nei medvilnė, nesielektrina, gerai sugeria drėgmę . Linkusi trauktis, bet nešiojant vėl prasitempia. Viskozės audiniai lengvai dažomi, malonūs odai. Kad gaminiai geriau išlaikytų  formą, dažnai viskozės pluoštas maišomas su medvilne ir poliesteriu.

 

Viskozė yra gana panaši savo savybėmis į medvilnę. Tiesa, lyginant su medvilne – viskozė yra kur kas švelnesnė ir minkštesnė, tad iš jos dažniausiai gaminami ne tik kasdieniniai, tačiau ir puošnūs drabužiai, kurie labai vertinami dėl patogumo. Taip pat vertinama ir tai, kad šios medžiagos drabužiai kur kas mažiau pilinguojasi. Jie puikiai praleidžia orą, tad dažniausiai iš jų kurti drabužiai dažniausiai tarnauja šiltuoju metų laiku. Kai kurie galvoja, kad dėl savo plonumo jie ilgai netarnaus. Tai – ne tiesa, kadangi viskozės pluoštas yra labai tvirtas ir iš js gaminami drabužiai gali būti nešiojami kiekvieną dieną ir jiems nereikia kažkokios ypatingos priežiūros.

 
   Viskozės priežiūra

  Jei skalbiate skalbimo mašinoje, rinkitės tausojančią skalbimo programą. Skalbkite švelniais skalbikliais, skystu muilu. Nenaudokite kondicionierių, minkštiklių. Jei skalbiate rankomis, drabužius iš viskozės patariame skalbiant nemirkyti, skalbti žemoje 30°C  temperatūroje . Išskalbus stipriai negręžti. Viskozės drabužį patartina išlyginti šiltu lygintuvu.

   Kasdien dėvėti reikėtų rinktis drabužius, kurių sudėtyje yra poliesterio ir viskozės . Šių dviejų medžiagų derinys suteikia gaminiui praktiškumo, jį malonu dėvėti. Poliesteris suteikia audiniui tvirtumo, viskozė garantuoja gerą kritimą, gerai praleidžia orą. 100 proc. natūralus viskozės gaminys suteikia kūnui malonų pojūtį.

 

Medvilnė ir viskozė - kokie panašumai ir skirtumai?

 

Kas yra medvilnė ?


Medvilnė - tai medvilnės krūmo žiedas. Šio augalo pumpurai panašūs į uždarus varpas, o kai jie subręsta ir pražysta, atrodo kaip kvadratiniai vatos gumulėliai.
Taigi kaip iš jos gaminami audiniai? Procesas apima kelis etapus:

Rinkimas. Medvilnė surenkama rankomis arba mechanizuotai, o tada siunčiama perdirbti. Ten ji išvaloma nuo šiukšlių ir paliekami patys pluoštai. Būtent jie, praėję sukimo ir presavimo procesą, keliauja į kitą etapą.


Verpalai. Iš anksčiau gautų žaliavų verpiami verpalai. Šio proceso metu jie suklijuojami specialiais tirpalais, į kurių sudėtį įeina dervos, riebalai ir krakmolas. Tai leidžia būsimą audinį padaryti tvirtesnį ir suteikia jam gebėjimą atsispirti įvairiems mechaniniams poveikiams vėlesniuose apdorojimo etapuose.


Balinimas. Seniau medvilnė buvo balinama veikiant saulės spinduliams. Tačiau šiuolaikinė gamyba pažengė toliau ir dabar naudojami tik chloro arba vandenilio peroksido tirpalai.


Skalbimas. Nuo žaliavos nuplaunama klijų medžiaga, kuria ji buvo apdorota anksčiau.


Dažymas. Jei audiniui reikalinga tam tikra spalva, dažymas dažniausiai atliekamas verpalų gamybos etape, apdorojant specialiomis medžiagomis. Jei dažyti nereikia, balinti siūlai patenka į paskutinį etapą.


Gatavas audinys. Kitas etapas - audinio verpimas iš verpalų. Gautas audinys yra hidrofilinis, t. y. lengvai sugeria vandenį.


Gautas audinys yra patvarus ir atsparus dėvėjimuisi, pasižymi išoriniu patrauklumu. Iš šios medžiagos pagaminti audiniai pasižymi minkštumu ir malonumu liesti, lengvai išsivalo nuo nešvarumų ir puikiai sugeria vandenį. Medvilnė taip pat toleruoja aukštą temperatūrą - iki 130-140 laipsnių Celsijaus, o jos vidutinis higroskopiškumas siekia 18-20 %.

Tačiau ne viskas šiame audinyje yra taip tobula. Nepaisant daugybės teigiamų savybių, jis pasižymi gana maža atsparumo elastinei deformacijai dalimi, atitinkamai eksploatuojant stipriai glamžosi. Taip pat verta paminėti, kad medvilnė, kaip ir dauguma natūralių medžiagų, nepasižymi atsparumu dilimui ir gana ilgai džiūsta.

Pagrindiniai medvilninio audinio privalumai:

minkštumas ir lengvumas;
puikus pralaidumas orui, todėl jis nepakeičiamas karštu oru;
lengvai pasiduoda bet kokiam dažymui.
Minusai renkantis šį audinį:

Lengvai glamžosi;
gali deformuotis;
gali „susitraukti“ skalbiant netinkamoje temperatūroje;
ilgai veikiamas šviesos gali įgauti gelsvą spalvą.

 

KAS YRA VISKOZĖ?


Viskozė yra dirbtinis audinys, gaminamas iš natūralios medžiagos - medienos masės.

Šios medžiagos gamybą galima suskirstyti į kelis etapus:

Medienos apdorojimas. Pirmasis etapas - paruoštos medienos apdorojimas šarminiu tirpalu, gaunant pilkšvo atspalvio masę.
Gautos masės balinimas ir presavimas.
Gautos viskozės presavimas per specialią plokštelę į dubenį su rūgštine terpe.
Pluoštų paruošimas. Gautas pluoštas atskiriamas ir džiovinamas, po to siunčiamas į verpimo cechą, kur iš jo gaunami verpalai.
Gauta viskozės medžiaga pasižymi maloniomis lytėjimo savybėmis, yra minkšta, šilkinė ir gražiai blizga. Kadangi medžiaga, iš kurios pagamintas audinys, yra natūrali, dėvint ji pasirodo labai praktiška. Ji pasižymi puikiomis higroskopinėmis savybėmis, nesukelia alerginių reakcijų ir neįelektrina. Medžiagą lengva dažyti. Siekiant suteikti jai papildomo tvirtumo ir pagerinti kokybę, kartais į ją pridedama specialių pluoštų.

Dėvimas vasarą audinys suteikia vėsos, o šaltuoju metų laiku maloniai šildo. Iš viskozės pagaminti daiktai yra ypač lengvi, turi blizgų paviršių, juos galima sulankstyti į gražią draperiją, audinys nekaupia statinio krūvio.

Viskozės audinio naudojimo privalumai:

Labai minkštas audinys, pasižymintis malonia išvaizda;
vasarą išlaiko vėsą, o žiemą - šilumą;
nekaupia statinio krūvio.
Trūkumai:

lengvai raukšlėjasi;
greitai deformuojasi, skalbiant netinkamoje temperatūroje gali „susitraukti“;
sugeria vandenį, praranda tvirtumą.

 

Tačiau šių abiejų medžiagų cheminė sudėtis ir savybės yra labai panašios, nes jų pagrindą sudaro celiuliozė:

abu audiniai puikiai tinka karštuoju metų laiku, nes jie labai gerai praleidžia orą;
natūralios sudėties audiniai yra hipoalergiški;
jie yra labai higroskopiški, puikiai sugeria vandenį ir prakaitą;
nekaupia statinio elektros krūvio;
naudojimo metu labai susiraukšlėja.
Tačiau yra nemažai skirtumų:

Medvilnė geriau išlaiko formą, o viskozė pasižymi minkštumu ir plastiškumu, ši medžiaga yra tekanti ir lengva;
medvilnė, skirtingai nei viskozė, nėra labai linkusi trupėti apdorojant kraštus, ji nesikraipo ir neslysta;
medvilnė mažiau linkusi susitraukti;
medvilnė gali nudegti saulėje arba išblukti skalbiant, viskozė to padaryti negali.

Priežiūros patarimai:
Medvilniniai gaminiai neturėtų būti palikti tiesioginiuose saulės spinduliuose, nes gaminiai iš baltos nedažytos medžiagos pagelsta, o dažyta medžiaga gali išdegti ir prarasti spalvą;
viskozės nereikėtų džiovinti bet kur pakabinus, nes, sugėrusi vandens, ji stipriai deformuosis ir gali net plyšti. Geriau tokius gaminius džiovinti ant horizontalaus paviršiaus, atokiau nuo saulės spindulių.


KUO AUDINIAI SKIRIASI VIENI NUO KITŲ


Labai sunku nustatyti pluoštų sudėties skirtumus pagal degimo būdą. Abu audiniai dega daugmaž vienodai - greitai pasirodo ryški liepsna, o užgesusi ilgai rūksta. Vienintelis nedidelis skirtumas yra kvapas - deginama viskozė skleidžia rūgštų aromatą.

Norėdami patikrinti, ar į audinį nepridėta sintetinių medžiagų, patrinkite susidariusius pelenus tarp pirštų. Jei rezultatas vienodas ir be gumuliukų, priemaišų nėra.

Tačiau norėdami tiksliai atskirti šiuos audinius vienus nuo kitų, turėtumėte prisiminti kelis pagrindinius dalykus:

viskozės siūlai yra ploni ir blizgantys, o iš jų pagaminta medžiaga yra plastiška ir minkšta;
medvilnė, įsiurbusi vandens, tampa patvaresnė, atsparesnė plyšimui, o viskozė, priešingai, drėgnoje būsenoje lengvai deformuojasi ir plyšta;
viskozė sugeria daugiau vandens nei medvilnė ir šlapia išbrinksta. Net jei ant jos užlašinsime kelis lašus, pastebėsime, kad toje vietoje, kur pateko vandens, audinys pastebimai išsipūs;
viskozė dažoma tolygiau dėl skirtingos dažymo technikos. Taip yra dėl to, kad ji dažoma tada, kai būsimas audinys yra celiuliozės tirpalas, kad dažai tolygiai pasiskirstytų po jį, ir tik tada iš jo gaminami siūlai. Kita vertus, medvilnė nudažoma, kai siūlai jau yra susiformavę, todėl dažymas nėra toks tolygus;
medvilnė gali „susitraukti“, kai skalbiama netinkamoje temperatūroje, o viskozė, kita vertus, yra jautresnė tempimui ir deformacijai, gali išsitampyti, todėl jos nerekomenduojama sukti.

 

 TRIKOTAŽAS


Iš viskozės pagaminti trikotažiniai audiniai gražiai išsitempia, gražiai blizga, bet yra labai švelnūs. Kadangi tokie gaminiai puikiai priglunda prie figūros, iš jo dažniausiai siuvami marškinėliai ir golfai, suknelės ir sijonai, apatinis trikotažas, pižamos ir namų apranga.
Kartu medvilnė savo savybėmis nenusileidžia viskozei, tačiau ji yra labiau matinė, neturi tokio blizgesio ir neplaukia. 

 KĄ RINKTIS GAMINIAMS?


Norint nuspręsti, kokį audinį rinktis sumanytam gaminiui, pirmiausia reikėtų prisiminti, kad dėl specialių priedų abi medžiagos gali būti skirtingų variantų - suknelės, kostiumėlio, palaidinės. Apskritai tiek iš medvilnės, tiek iš viskozės galima siūti bet kokį gaminį. Viskas priklauso nuo asmeninių pageidavimų.

Kaip nuspręsti, kurį iš jų pasirinkti? Reikėtų atsižvelgti į tai, kokį stilių norite įgyti. Jei pirmenybę teikiate tiesioms linijoms, aiškioms formoms ir pageidaujate, kad drabužių klostės dėvint išlaikytų formą, tuomet verta atkreipti dėmesį į medvilninius audinius. Jei labiau patinka lengvumas, minkštumas ir plazdantis gaminių siluetas, tuomet geresnio varianto už viskozę nerasite. Kad ir kurį iš audinių pasirinktumėte, bet kuriuo atveju gausite puikų variantą savo garderobui.

 

 

 

 

 

Peržiūros: 38709